Atvedę vaiką į darželį tėvai dažniausiai mato tik nedidelę jo dienos dalį – rytinį atsisveikinimą, vakarinį pasitikimą ir kartais nuotraukose užfiksuotas veiklas. Tačiau tarp šių dviejų akimirkų telpa visas mažas pasaulis: pokalbiai, žaidimai, tyrinėjimai, išvykos, laikas gamtoje, kūrybinės veiklos, vaikų klausimai ir netikėti atradimai. 

Nors iš šalies visa tai gali atrodyti natūralu ir spontaniška, už darželio kasdienybės slypi kur kas daugiau, nei matome iš pirmo žvilgsnio. Kaip gimsta ugdymo planas, kaip jis persikelia į vaikų kasdienybę ir kiek jame lieka vietos spontaniškiems atradimams, pasakoja Gedimino miesto darželio mokytoja Julija. 

Kodėl darželiui reikia ugdymo plano? 

Ikimokyklinis ugdymas – gerokai daugiau nei atskiros gražios veiklos. Vieną dieną vaikai gali tyrinėti miške rastus lapus, kitą – klausytis istorijos, trečią – eksperimentuoti, kurti ar susitikti su į darželį atvykusiu svečiu. Tačiau svarbu, kad šios patirtys jungtųsi tarpusavyje ir padėtų vaikui nuosekliai pažinti save bei jį supantį pasaulį. 

Būtent tam reikalingas ugdymo planas. Pirmiausia, jis užtikrina ugdymo nuoseklumą – padeda atskiras veiklas ir patirtis susieti į vientisą procesą. Ne mažiau svarbus ir visapusiškumas: planas padeda pasirūpinti, kad vaikas ugdytų skirtingus gebėjimus – pažintinius, kūrybinius, socialinius, emocinius ir fizinius. Galiausiai, planas padeda pedagogui stebėti patį ugdymo procesą – pastebėti vaikų poreikius, interesus ir pažangą bei į tai atsižvelgti planuojant tolesnes patirtis. 

Tačiau turėti planą nereiškia aklai jo laikytis – ypač tuomet, kai ugdymo centre yra pats vaikas. Gedimino miesto darželyje ugdymas grindžiamas Reggio Emilia filosofijos aspektais, pagal kuriuos vaikas matomas ne kaip pasyvus žinių gavėjas, o kaip aktyvus, smalsus ir kūrybiškas mokymosi dalyvis. Mokytojo užduotis nėra vien perduoti informaciją – jis stebi, kelia klausimus, kuria galimybes tyrinėti ir kartu su vaikais ieško atsakymų. 

Svarbi tampa ir pati aplinka, Reggio Emilia filosofijoje vadinama „trečiąja pedagoge“. Todėl ugdymas nebūtinai vyksta prie stalo ar tarp keturių grupės sienų. Šalia darželio esantis Pavilnių regioninis parkas leidžia dalį kasdienio ugdymo natūraliai perkelti į gamtą – eiti į žygius, stebėti sezonų kaitą, tyrinėti, eksperimentuoti ir mokytis iš to, ką vaikas gali pats pamatyti, paliesti ir patirti. 

Taigi ugdymo planas suteikia kryptį ir prasmę, tačiau neapriboja vaiko individualumo, smalsumo ir iniciatyvos.  

Nuo metų temos iki kasdienių atradimų 

Viena svarbiausių ugdymo plano dalių – metų tema. Ją galima įsivaizduoti kaip bendrą giją, lydinčią vaikus visus mokslo metus. Plati metų tema išskaidoma į dešimt mėnesio temų, o šios – į konkretesnes savaitės temas. Atsižvelgdami į jas pedagogai planuoja veiklas, edukacijas, išvykas, susitikimus su svečiais, kūrybinius projektus ir tyrinėjimus. 

Šių mokslo metų Gedimino miesto darželio tema – „Knygos kelias – nuo raidės iki istorijos“. Tai nereiškia, kad visus metus vaikai tiesiog skaitys knygas. Knyga tampa atspirties tašku įvairiausioms patirtims: nuo raidžių ir pasakojimų iki kūrybos, vaizduotės, istorijos, gamtos ar net pačių vaikų kuriamų istorijų. Vieną mėnesį dėmesys gali krypti į raidžių pasaulį, kitą – į pasakas, dar kitą – į biblioteką ar knygos atsiradimo kelią. Taip viena didelė metų idėja vaikui atsiskleidžia per mažesnes, jo amžiui suprantamas ir praktiškai patiriamas temas. 

O kas, jei vaikams tą dieną įdomu visai kas kita? 

Viena svarbiausių gero ugdymo plano savybių – jis nėra nepajudinamas. Mokytojas gali būti pasiruošęs vienai veiklai, tačiau kartais užtenka netikėto vaikų pastebėjimo ar klausimo, kad diena pasisuktų visai kita kryptimi. Gedimino miesto darželyje pedagogai stengiasi tokių akimirkų nepraleisti – jei vaikams tema įdomi čia ir dabar, jų smalsumas gali tapti nauja galimybe mokytis. 

Todėl ugdymo plane sąmoningai paliekama vietos tam, ko iš anksto suplanuoti neįmanoma: vaikų klausimams, spontaniškam tyrinėjimui, netikėtoms idėjoms ir naujoms patirtims. Pedagogas čia tampa partneriu, kuris ne tik laikosi numatytos krypties, bet ir padeda vaikams tyrinėti tai, kas tuo metu patraukia jų dėmesį. 

Kaip atrodo diena Gedimino miesto darželyje? 

Darželio diena prasideda laisvu žaidimu, pokalbiais ir laiku su draugais bei mokytojomis. Susirinkus grupei aptariama būsima diena, pristatoma dienos ar savaitės tema, klausomasi vaikų minčių. Vėliau vyksta ugdomosios bei dalykininkų veiklos – muzika, teatras, sportas, dailė, anglų kalba. 

Svarbi dienos dalis – laikas lauke. Vaikai į lauką keliauja du kartus per dieną, o šalia esantis miškas tampa natūralia ugdymo erdve, kurioje vyksta žygiai, tyrinėjimai ir įvairios veiklos. Po pietų ir poilsio antroje dienos pusėje vyksta papildomi šeimų pasirinkti užsiėmimai, o vakare vaikai laiką leidžia darželio kieme. 

Nors diena turi savo ritmą, dvi visiškai vienodos dienos darželyje pasitaiko retai – įprastą planą papildo išvykos, edukacijos, netikėti atradimai ar pačių vaikų pasiūlytos idėjos. 

Planas, kuriame turi likti vietos gyvenimui 

Galbūt geriausias ugdymo planas yra ne tas, kurį metų pabaigoje pavyko įgyvendinti punktas po punkto. Geras planas suteikia pedagogui kryptį ir leidžia iš anksto apgalvoti prasmingas vaikų patirtis, tačiau kartu palieka erdvės tam, ko iš anksto numatyti neįmanoma – vaikų iniciatyvai, jų klausimams, spontaniškiems atradimams ir natūraliai besikeičiančiai ugdymo proceso eigai. 

„Planas yra pagalbininkas ir instrumentas, esantis šalia, tačiau be vaikų įsitraukimo, smalsumo ir žingeidumo tai gali būti tik paruoštukas“, – sako Gedimino miesto darželio mokytoja Julija. 

Ir turbūt būtent čia slypi svarbiausia ikimokyklinio ugdymo planavimo mintis: mokytojas žino kryptį, tačiau kelią iki jos kuria kartu su vaikais. Nes vaikystėje ne visus svarbiausius atradimus galima suplanuoti iš anksto.