Ne paslaptis, jog daugeliui tėvų vaikų fizinė sveikata yra vienas iš tų aspektų, kuriam skiria bene daugiausiai dėmesio. Nors tai labai pagirtina, reikėtų nepamiršti, kad lygiai tokia pat reikšminga yra ir vaikų emocinė sveikata. Vaikų fizinė ir emocinė gerovė yra stipriai susijusi viena su kita, kadangi būtent iš jų ir susideda bendra sveikata. Jei sutriko emocinė sveikata, taip pat bus paveikta ir fizinė sveikata bei atvirkščiai. Tad, čia pateiksime pagrindinius patarimus, kaip sustiprinti vaikų emocinę gerovę.
Mokykite atpažinti jausmus
Vienas pirmųjų dalykų, ko galite išmokyti savo vaikus – atpažinti savo patiriamus jausmus, emocijas bei gebėti jas išreikšti žodžiais. Padėkite savo vaikams sužinoti naujų žodžių, skirtų skirtingoms emocijoms apibūdinti, bei kartu naudokite juos kasdienybėje. Kai kurie vaikai vengia reikšti savo jausmus, nes galvoja, jog jie yra neigiami arba gėdingi. Būtina vaikams leisti suprasti, jog visi kylantys jausmai yra normalūs ir sveiki, tiesiog svarbu mokėti su jais susitvarkyti ir užmegzti gerą santykį su pačiu savimi. Net ir pykčio emocija gali būti naudinga, jei vaikai geba su ja susidoroti. Tinkamai mokomi mažyliai ima suprasti, jog pyktis kyla dėl tam tikrų priežasčių, kurias įvardijus galima priimti puikų problemos sprendimą. Būtent viso to ir moko Gedimino miesto privatus darželis Vilniuje. Vienas iš metodų, taikomų jame, yra „Kimochi“ programa, orientuota į socialinių įgūdžių puoselėjimą bei emocinio intelekto lavinimą. Jos pagalba vaikai ima geriau pažinti save ir kitus, įgauna savireguliacijos bei savirefleksijos gebėjimus, savarankiškai priima atsakingus sprendimus. Tai tikrai prisideda prie geresnės vaikų emocinės sveikatos, tad, jei susidomėjote, užsiregistruokite susitikimui susipažinti su mūsų darželiu.
Išklausykite
Dar vienas puikus patarimas tėveliams, norintiems tinkamai išmokti rūpintis savo vaikų emocine gerove – mokėkite juos išklausyti. Kuomet vaikai patiria tam tikras emocijas, ypač išgąstį, pyktį ar liūdesį, būtina būti atsargiems bei gerai suprasti vaiko mintis bei požiūrį į kilusią situaciją. Nuoširdžiai išklausydami savo vaikus, ne tik jiems leidžiate pasijausti priimtiems ir suprastiems, bet ir įnešate daugiau pasitikėjimo į savo santykius su jais. Tik tuomet, kai išklausysite savo mažylį, galite jam kažką patarti – taip sumažinsite vaiko gynybinę reakciją bei bus didesnė tikimybė, jog vaikas atvirai klausysis jūsų patarimų.
Stebėkite vaiko elgesį
Kartais vaikai yra nelinkę kalbėti apie problemas dėl baimės būti nesuprastiems, todėl tokiais atvejais jie jas parodo ne žodžiais, o veiksmais. Dėl to, jei jūsų vaikas dažnai patenka į bėdą ar jo elgesys būna netinkamas, turėkite omenyje, kad įprastai tai reiškia, jog jis išgyvena tam tikrą problemą ar jog jam reikia emocinės paramos. Neskubėkite taikyti griežtų bausmių, geriau apie tai su vaiku pasikalbėkite bei pabandykite suprasti, kokie galėtų būti jo elgesio motyvai.
Parodykite, kad nesėkmės yra normalu
Galiausiai, vaikas turi suprasti, jog kiekvienas žmogus susiduria tiek su laimėjimais, tiek su nesėkmėmis. Dėl to, net jei ir vaikui nesiseka vienas ar kitas dalykas, stenkitės proporcingai išdėlioti jo laisvą laiką – jo turi užtekti ne tik sunkesnių dalykų mokymuisi, bet ir atžalos mėgstamoms veikloms. Prisiminkite, jog kai vaikas susikoncentruoja tik į tas sritis, kurios jam nesiseka, labai lengvai gali kilti mintys, jog jis yra nepakankamas ar nevykęs.
